Visit Janssen With Me
open

Depresija

Diagnozė ir gydymas

lt-depression-diagnosis-and-treatment-image1.png

Kada reikia kreiptis gydytoj?

  • Esate prislėgtos nuotaikos, ateitį matote niūrią, juodą.
  • Dingo domėjimasis įprastais dalykais ar pomėgiais.
  • Tapo sunkiau atlikti kasdienes užduotis, susikaupti.
  • Pasireiškia silpnumas, energijos trūkumas.
  • Pasireiškia miego, seksualinio potraukio sutrikimai.

Jei jums pasireiškė čia aprašyti depresijos požymiai ir tai tęsiasi bent dvi savaites, raginame nedelsti ir apsilankyti pas šeimos gydytoją arba gydytoją psichiatrą – jie įvertins jūsų simptomus, nustatys, dėl kokios ligos jie kyla, ir pasiūlys geriausią gydymą.

Kaip diagnozuojama depresija?

Depresija, kaip ir daugelis kitų ligų (ne tik psichikos), diagnozuojama po išsamaus gydytojo pokalbio su pacientu, atlikus reikiamus tyrimus. Depresija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Jei jaučiate aprašytus simptomus ir tai tęsiasi bent dvi savaites, labai tikėtina, kad jūsų būklę apibūdintų terminas „depresijos sindromas“, t. y. depresijai būdingų simptomų rinkinys. Vis dėlto tai dar nėra diagnozė – ją turi nustatyti gydytojas.

___________________________________________________________________________________________________________

lt-depression-diagnosis-and-treatment-image2.png

Gydytojas vizito metu paprašys jūsų įvardyti:

  • šiuo metu varginančius simptomus, fizinius ir psichinius pojūčius, kas juos galėjo išprovokuoti;
  • skundų atsiradimo, kitimo, šeimos, profesinę istoriją:
    • paveldėjimą – ar jūsų giminėje buvo sergančiųjų psichikos ligomis;
    • apibūdinti vaikystę, mokyklos ir studijų laikotarpius;
  • įvardinti galvos traumas, jei tokių patyrėte;
  • narkotikų ar alkoholio vartojimo ypatumus, polinkį į azartinius lošimus ir pan.

Depresijai nustatyti dažnai reikia plataus psichologinio ištyrimo, kurį atliks medicinos psichologas. Diagnozuojant gali būti naudojami specialūs klausimynai, skalės. Taip pat gali būti paskirti laboratoriniai (skydliaukės, kitų organų funkcijai įvertinti) ir vaizdiniai (galvos kompiuterinė tomografija) tyrimai, encefalografija (smegenų elektrinio aktyvumo užrašymas) ir pan.

__________________________________________________________________________________________________________

Gydytojas taip pat:

  • Paklaus apie gyvenimo situacijas, kurios galėjo prisidėti prie jūsų depresijos išsivystymo;
  • Peržiūrės visus vaistus, kuriuos vartojate, įskaitant nereceptinius vaistus ir vaistažoles;
  • Įvertins gydymo efektyvumą, įskaitant vaistus, psichoterapiją ir kitus gydymo būdus;
  • Aptars, ar vartojate vaistus, kaip buvo nurodyta, ir ar tinkamai vykdote kitas gydymo rekomendacijas;
  • Įvertins kitas ligas ir sveikatos problemas, kurios kartais gali sukelti ar pabloginti depresijos simptomus, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimus, lėtinį skausmą ar širdies problemas;
  • Apsvarstys, ar nėra kitos psichinės sveikatos būklės, pvz., bipolinio sutrikimo, kuris gali sukelti ar pabloginti depresiją ir dėl kurio gali prireikti kitokio gydymo; distimijos – lengvos, bet ilgalaikės (lėtinės) depresijos formos; asmenybės sutrikimo, dėl kurio depresija nepalengvėja.

Gydymui atsparios depresijos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, todėl gali tekti išbandyti daugybę gydymo metodų, kad būtų galima nustatyti, kas padeda. Tik įvertinus visą informaciją, remiantis galiojančiu (TLK-10-AM) ligų klasifikatoriumi, bus nustatyta tiksli diagnozė.

Kaip gydoma depresija?

Depresija gydoma vaistais ir (arba) psichoterapija. Įvairių vaistų depresijai gydyti skyrimas ir vartojimas koordinuojamas glaudžiai bendradarbiaujant pacientui ir gydytojui. Gydant siekiama remisijos, t. y. kad depresijos simptomai išnyktų ir pacientas visiškai pasveiktų.

Vis dėlto būna ir taip, kad nei vieni vaistai nepadeda arba ligonis netoleruoja jų šalutinio poveikio. Tokia būklė, kuri nepasiduoda gydymui vaistais, vadinama gydytmui atsparia depresija.

lt-depression-image3.png

__________________________________________________________________________________________________________

Gydymui atsparios depresijos gydymo strategijos

Jei jau vartojote antidepresantus ir jie nepadėjo, nepraraskite vilties – galbūt dar nepasiektos tinkamos medikamentų dozės ar neparinktas veiksmingas jų derinys. Štai keletas situacijų, kurias galite aptarti su gydytoju:

Dabar vartojamų vaistų veiksmingumo vėlesnis įvertinimas. Vartojant antidepresantus ir kitus vaistus nuo depresijos, įprastai jų sukeliamo gydymo efekto reikia laukti nuo keturių iki aštuonių savaičių, o kai kuriems žmonėms net ir ilgiau. Taip pat palaipsniui sumažėja ir vaistų sukeliami nepageidaujami reiškiniai.

Jei reikia, vaistų dozės didinimas. Kadangi žmonės į vaistus reaguoja skirtingai, jums gali būti naudinga didesnė vaistų dozė, nei šiuo metu skiriama. Paklauskite savo gydytojo, ar tai jūsų atveju būtų naudinga – nekeiskite dozės savarankiškai, nes nustatant tinkamą dozę vertinama daug įvairių veiksnių.

Antidepresantų keitimas. Daugeliui žmonių pirmasis išbandytas antidepresantas nėra veiksmingas. Jums gali tekti išbandyti keletą skirtingų antidepresantų, kol bus rastas tinkamas.

Pridėti kitą antidepresantą prie jau vartojamo (kombinacija). Gydytojas vienu metu gali skirti dvi skirtingas antidepresantų klases. Taip jie smegenyse paveiks daugiau su nuotaika susijusių cheminių medžiagų. Cheminės medžiagos, tokios kaip dopaminas, serotoninas, norepinefrinas, perneša nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių.

Pridėti vaistą, paprastai vartojamą kitai būklei ar ligai gydyti. Kartu su antidepresantais gydytojas gali paskirti vaistų, paprastai vartojamų kitai psichikos ar fizinės sveikatos problemai gydyti. Šis metodas vadinamas augmentacija, kai antidepresantų poveikį sustipriname kitoms ligoms ar būklėms gydyti skirtais vaistais, pvz., antipsichoziniais vaistais, nuotaikos stabilizatoriais, vaistais nuo nerimo, skydliaukės hormonais ir kitais medikamentais.

__________________________________________________________________________________________________________

Kiti gydymo būdai

Gydytojo psichiatro, psichologo ar kito psichikos sveikatos specialisto psichologinis konsultavimas (psichoterapija) gali būti labai veiksmingas. Daugeliui žmonių geriausiai tinka psichoterapinį gydymą derinti su paskirtais vaistais. Konsultacijose galite mokytis, kaip įveikti depresiją:

  • Rasti geresnių būdų priimti gyvenimo iššūkius;
  • Susitvarkyti su praeities emocine trauma;
  • Palankiau koreguoti tarpusavio ir socialinius santykius;
  • Sužinoti, kaip sumažinti streso poveikį;

Jei psichoterapijos konsultacijos neatrodo naudingos, gal vertėtų išbandyti kitą psichoterapijos metodą. Kaip ir vartojant vaistus, gali prireikti keleto bandymų rasti veiksmingą gydymą.

Psichoterapijos metodai depresijai gydyti

Psichodinaminė psichoterapija. Ši terapija orientuota į psichologines emocinių kančių šaknis. Pagrindiniai jos bruožai yra savirefleksija ir savityra, o psichoterapeuto ir paciento santykiai pasitelkiami kaip langas į probleminius santykių modelius paciento gyvenime. Jos tikslas yra ne tik palengvinti akivaizdžiausius simptomus, bet ir padėti žmogui gyventi sveikiau.

Kognityvinė elgesio terapija. Ji skirta mintims, jausmams ir elgesiui, kurie turi įtakos jūsų nuotaikai, atpažinti. Ši terapija moko pakeisti iškreiptus ar neigiamus mąstymo modelius, ugdo jūsų gebėjimus teigiamai reaguoti į gyvenimo iššūkius, padeda elgtis teigiamai, net jei turite neigiamų minčių ir emocijų. Ši terapija gali būti naudinga, sergant gydymui atsparia depresija. Keletas kognityvinės elgesio terapijos būdų ir technikų:

  • Priėmimo ir įsipareigojimo terapija. Tai kognityvinės elgesio terapijos forma, kuri padės jaustis pozityviai, net jei patiriate neigiamų minčių ir emocijų. Ji sukurta atsparioms būklėms gydyti.
  • Dialektinė elgesio terapija. Šio tipo terapija padeda įgyti priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžių. Tai naudinga turint lėtinių minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą, kurios kartais lydi gydymui atsparią depresiją.
  • Elgesio aktyvinimas. Šio tipo gydymas taikomas depresija sergantiems asmenimis, kad palaipsniui mažėtų jų noras vengti sprendimo, veiklos, ir jų izoliacija, padidėtų įsitraukimas į veiklas, kurios jiems anksčiau patiko arba kurios kelia nuotaiką.
  • Sąmoningumu (angl. Mindfulness) grįsta terapija. Sąmoningumas apima dėmesio ir savo minčių bei jausmųpriėmimą, tam tikru momentu jų nevertinant kaip „teisingų“ ar „neteisingų“.

Psichoterapinis gydymas gali būti skiriamas individualiai, poroms, šeimoms arba grupėse:

  • Tarpasmeninė psichoterapija orientuota į santykių problemas, kurios gali prisidėti prie jūsų depresijos.
  • Šeimos, porų terapija. Šio tipo terapija į konsultacijas įtraukia šeimos narius, jūsų sutuoktinį ar partnerį. Kai santykiuose mažiau streso, tai gali padėti gydant depresiją.
  • Grupinė psichoterapija. Šio tipo konsultacijose, kurios gali būti ir psichodinaminės, ir kognityvinės, dalyvauja grupė depresija sergančių žmonių ir psichoterapeutas.

Jeigu vaistai ir psichoterapija neveikia, pasikalbėkite su gydytoju psichiatru apie papildomas gydymo galimybes: elektroimpulsinę terapiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir kt.

Gydymui atsparios depresijos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, todėl gali tekti išbandyti daugybę gydymo metodų, kad būtų galima nustatyti, kas padeda. Tik įvertinus visą informaciją, remiantis galiojančiu (TLK-10-AM) ligų klasifikatoriumi, bus nustatyta tiksli diagnozė. Jeigu vaistai ir psichoterapija neveikia, pasikalbėkite su gydytoju psichiatru apie papildomas gydymo galimybes: elektroimpulsinę terapiją, transkranijinę magnetinę stimuliaciją ir kt.

Naudingi patarimai, galintys pad ti kovoti su depresija

Laikykitės savo gydymo plano.

nepraleiskite numatytų susitikimų su nusiteikite, kad prireiks laiko, kol savijauta

net jei jaučiatės gerai, toliau vartokite vaistus. Jei nustosite juos vartoti, depresijos simptomai gali atsinaujinti ir jums gali pasireikšti abstinencija, t. y. staigaus vaisto nutraukimo simptomai. Jei šalutinis vaistų poveikis kelia problemų, pasitarkite su

Atsisakykite alkoholio.

daugelis depresija sergančių žmonių vartoja per daug alkoholio. Ilgainiui alkoholis pagilina depresiją ir apsunkina gydymą. Jei

Praktikuokite streso įveikos būdus:

problemos darbe ar santykiuose gali prisidėti prie didesnio streso, o tai sustiprina ir depresijos simptomus.

Vertinkite kokybišką miegą:

prastas miegas gali neigiamai veikti savijautą ir sustiprinti depresiją. Tiek miego trukmė, tiek jo kokybė gali turėti įtakos jūsų nuotaikai, energijos lygiui, gebėjimui susikaupti ir atsparumui stresui. Jei turite miego sutrikimų, stenkitės pagerinti miego įpročius, arba paprašykite gydytojo ar psichikos sveikatos specialisto patarimo.

Reguliariai mankštinkitės:

fiziniai pratimai turi tiesioginį poveikį nuotaikai. Net tokia veikla kaip darbas sode ar vaikščiojimas gali sumažinti stresą, pagerinti miegą ir palengvinti depresijos simptomus.

Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį. Bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.

Gydymui atsparios depresijos simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių, todėl gali tekti išbandyti daugybę gydymo metodų, kad būtų galima nustatyti, kas padeda. Tik įvertinus visą informaciją, remiantis galiojančiu (TLK-10-AM) ligų klasifikatoriumi, bus nustatyta tiksli diagnozė. Nesitenkinkite gydymu, kuris jums tik iš dalies veiksmingas arba kuris sukelia nepakeliamą šalutinį poveikį. Bendradarbiaukite su savo gydytoju psichiatru ar kitais psichikos sveikatos specialistais, kol rasite geriausią gydymo būdą, nors ir užtruks išbandyti naujus metodus.

Partneriai

lt-what-is-depression-logos.png

Šaltiniai

  1. Lépine, J. P., & Briley, M. (2011). The increasing burden of depression. Neuropsychiatric disease and treatment, 7(Suppl 1), 3–7. https://doi.org/10.2147/NDT.S19617
  2. Word Health Organization. Gender and women‘s mental health: https://www.who.int/teams/mental-health-and-substance-use/gender-and-women-s-mental-health
  3. Al-Harbi K. S. (2012). Treatment-resistant depression: therapeutic trends, challenges, and future directions. Patient preference and adherence, 6, 369–388. https://doi.org/10.2147/PPA.S29716
  4. Anacker, C. (2018). New Insight Into the Mechanisms of Fast-Acting Antidepressants: What We Learn From Scopolamine. Biological psychiatry, 83(1), e5-e7. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6241293/#!po=12.5000
  5. Rizvi SJ, et al. Can J Psychiatry 2014; 59: 349-357 https://journals.sagepub.com/doi/abs/10.1177/070674371405900702
  6. European Medicines Agency. Guideline on clinical investigation of medicinal products in the treatment of depression. May 2013 https://www.ema.europa.eu/en/documents/scientific-guideline/guideline-clinical-investigation-medicinal-products-treatment-depression_en.pdf